Sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingo atsitikimo kvalifikacija

Paslauga.  T

Nelaimingų atsitikimų darbe atveju darbdavys turi papildomų įsipareigojimų. Vienas iš jų – įvertinimas, kokio tipo avarija įvyko. Kaip klasifikuoti avarijas? Kas yra rimtas nelaimingas atsitikimas darbe?

Nelaimingas atsitikimas darbe yra staigus įvykis, įvykęs dėl išorinės priežasties, dėl kurio su darbu susižalojama arba miršta:

  • darbuotojo įprastos veiklos ar vadovų įsakymų metu arba su jais;

  • darbuotojo veiklos vykdymo darbdaviui metu arba su ja, net ir be nurodymų;

  • kai darbuotojas yra darbdavio žinioje kelyje tarp darbdavio buveinės ir prievolės, kylančios iš darbo santykių, vykdymo vietos (2002 m. spalio 30 d. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). ir profesinės ligos, toliau – UWP).

Staigus įvykis, sukėlęs darbuotojo sužalojimą ar mirtį, gali įvykti bet kuriuo metu ir vietoje, jeigu tai susiję su nelaimingą atsitikimą patyrusio asmens darbuotojo veiklos vykdymu – Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, I JK. 360/17.

Nelaimingas atsitikimas darbe taip pat yra staigus išorinės priežasties sužalojimų ar mirties įvykis, įvykęs draudimo nuo nelaimingų atsitikimų pagal tam tikrą titulą galiojimo laikotarpiu bendradarbiaujant atliekant darbus pagal pavedimo, pavedimo ar paslaugų teikimo sutartį. paslaugas, kurioms pagal Civilinį kodeksą taikomos įsakymo nuostatos (VPĮ 3 str. 3 d. 7 p.).

Darbdavio įsipareigojimai nelaimingo atsitikimo atveju

Dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio darbo metu, darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių rizikai pašalinti ar sumažinti, suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir nustatyta tvarka nustatyti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis, kaip taikyti tinkamas priemones, užkertančias kelią panašiems nelaimingiems atsitikimams (DK 234 str. 1 d.). Ponelaimingo atsitikimo procedūros taisyklės apibrėžtos 2009 m. liepos 1 d. Ministrų Tarybos reglamente dėl nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ir priežasčių nustatymo – toliau – u.o.p.w.

Darbuotojas, patyręs nelaimingą atsitikimą, jeigu tai leidžia jo sveikatos būklė, apie nelaimingą atsitikimą turėtų nedelsdamas pranešti savo vadovui. Nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis nustato darbdavio paskirta nelaimingų atsitikimų komanda, kuri:

  1. apžiūri nelaimingo atsitikimo vietą, mašinų ir kitų techninių priemonių techninę būklę, apsauginių įtaisų būklę ir darbo sąlygas bei kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui;

  2. rengia avarijos vietos eskizą arba fotografuoja;

  3. išklauso nukentėjusio asmens paaiškinimus, jeigu tai leidžia jo sveikatos būklė;

  4. renka informaciją apie eismo įvykį iš eismo įvykio liudininkų;

  5. konsultuojasi su gydytoju ir, jei reikia, su kitais specialistais, kiek tai būtina avarijos rūšiai ir pasekmėms įvertinti;

  6. renka kitus eismo įvykio įrodymus.

Kaip nusprendė Varšuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. balandžio 25 d. sprendime II SA 3189/01, LEX Nr. 121876, „[j] vienas iš pagrindinių darbdavio įsipareigojimų, susijusių su informacijos apie nelaimingą atsitikimą gavimu, kurį nukentėjusysis darbuotojas turi paskirti nelaimingo atsitikimo komandą, kuri nustatytų nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis bei nustatytų, ar nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu. Galiojantis reglamentavimas neleidžia susidaryti situacijai, kai darbdavys būtų atleistas nuo minėtos pareigos vykdymo. Tokio atleidimo iš darbo prielaida negali būti net akivaizdus darbuotojo indėlis į nelaimingą atsitikimą ar akivaizdus ryšio tarp nelaimingo atsitikimo ir darbo nebuvimas“.

Ponelaimingų atsitikimų komandą sudaro Sveikatos ir saugos darbe tarnybos darbuotojas ir socialinis darbo inspektorius. Gamykloje, kurioje sveikatos ir saugos tarnyba neįsteigta, po nelaimingo atsitikimo komandą sudaro darbdavys arba kitą darbą dirbantis darbuotojas, kuriam darbdavys patikėjo atlikti DSS tarnybos užduotis, arba specialistas iš ne darbovietės, vietoj sveikatos ir saugos tarnybos darbuotojo. Jei darbdavys neturi socialinio darbo inspekcijos, ponelaimingo atsitikimo komandoje vietoj socialinio darbo inspektoriaus į komandą įtraukiamas darbuotojų atstovas, turintis galiojantį DSS mokymų baigimo pažymėjimą, vadovaujantis DSS nuostatomis. mokymas.

Jei darbdavys dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus, nelaimingo atsitikimo aplinkybių ir priežasčių negali įvykdyti pareigos sudaryti dviejų asmenų po avarijos komandą, jis sudaro ponelaimingo atsitikimo komandą, kurią sudaro darbdavys ir specialistas iš ne darbo vietos.

Kol nenustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys, darbdavys privalo užtikrinti nelaimingo atsitikimo vietą taip, kad būtų išvengta:

  • pašalinių asmenų įleidimas į eismo įvykio vietą;

  • bereikalingas mašinų ir kitų techninių įrenginių, kurie buvo sustabdyti dėl avarijos, paleidimas;

  • mašinų ir kitų techninių prietaisų padėties keitimas, taip pat kitų objektų, sukėlusių avariją ar leidžiančių atkurti jos aplinkybes, padėties keitimas.

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – kvalifikacija

Darbdavys, gavęs pranešimą apie įvykusį nelaimingą atsitikimą, turėtų įvertinti, kokio pobūdžio nelaimingas atsitikimas įvyko – atlikti jo teisinę klasifikaciją, kad nustatytų, ar tai sunkus, mirtinas ar kolektyvinis nelaimingas atsitikimas. Jei nelaimingas atsitikimas kvalifikuojamas kaip sunkus, mirtinas ar kolektyvinis, darbdavys privalo apie tai pranešti rajono darbo inspektoriui ir prokurorui. Pareiga pateikti informaciją apie nelaimingo atsitikimo įvykį turėtų būti įvykdyta nedelsiant (DK 234 str. 2 d.).

Tačiau jeigu darbdavys negali savarankiškai nuspręsti, ar darbuotojo patirtas nelaimingas atsitikimas iš anksto priskirtinas prie sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, jis turėtų kreiptis, kad gydytojas pateiktų išvadą dėl sužaloto asmens sveikatos. tiek, kiek būtina eismo įvykio aplinkybėms ir priežastims nustatyti. Medikų išvadoje dėl nelaimingo atsitikimo pasekmių nukentėjusiajam turi būti aiškiai nurodyta, ar nelaimingas atsitikimas yra sunkus, ar ne. Jei įvykį gydytojas priskyrė prie sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, darbdavys, gavęs medikų išvadą, apie tai turi nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms.

Medikų išvada dėl nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių yra nelaimingo atsitikimo protokolo dalis.

Sunkus nelaimingas atsitikimas darbe yra tas, kuris sukelia:

  1. sunkus kūno sužalojimas, pvz., regos, klausos, kalbos, reprodukcinių gebėjimų praradimas ar kitoks kūno sužalojimas;

  2. sveikatos sutrikimas, pažeidžiantis pagrindines organizmo funkcijas;

  3. nepagydoma ar gyvybei pavojinga liga;

  4. nuolatinė psichinė liga;

  5. visiškas arba dalinis nedarbingumas pagal profesiją;

  6. nuolatinis, reikšmingas kūno subjaurėjimas ar deformacija (ĮDĮ 3 str. 5 d.).

Sunkus kūno sužalojimas, pasireiškiantis regėjimo, klausos, kalbos ar reprodukcinių gebėjimų netekimu, turėtų būti suprantamas kaip sunkus neįgalumas, apsunkinantis arba neįmanomas žmogaus kasdienybę. Sunkus kūno sužalojimas turi būti visiškas regėjimo, klausos, kalbos ar reprodukcinio pajėgumo praradimas.

Sutrikusi sveikata – tai normalaus organizmo veikimo sutrikimas, kuris turi būti kitoks nei regos, klausos, kalbos ar reprodukcinio pajėgumo praradimas.

Nepagydoma liga suprantama kaip liga, kurios, remiantis dabartinėmis medicinos žiniomis, negalima išgydyti nei farmaciniu, nei chirurginiu būdu. Kita vertus, gyvybei pavojinga liga neturi baigtis nukentėjusiojo mirtimi, tačiau turi kilti grėsmė gyvybei (pvz., nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, dėl kurių galima tikėtis jų veiklos slopinimas ir nutraukimas ar net mirtis) bet kuriuo metu.

Rimtai gyvybei pavojinga liga yra tokia kūno sužalojimo pasekmė, kuri paprastai baigiasi mirtimi, nepaisant laiku ir visiškai teisingai suteikto medicininio gydymo – Aukščiausiojo Teismo 1979 m. gruodžio 27 d. sprendimas, II KR 192/79, Lex Nr. 21849 .

Norint nustatyti tiek psichikos ligos atsiradimą, tiek jos išlikimą, visada reikės konsultuotis su gydytojais.

Žmogus, praradęs gebėjimą dirbti bet kokį darbą, taip pat ir persikvalifikavęs, yra visiškai nedarbingas. Kita vertus, iš dalies nedarbingu laikomas asmuo, iš esmės netekęs darbingumo pagal savo kvalifikacijos lygį, kaip nurodyta DK 13 str. 1998 m. gruodžio 17 d. įstatymo dėl socialinio draudimo fondo pensijų 12 str. Nedarbingumas turėtų būti susijęs su šiuo metu vykdoma profesija ir išmokta profesija, kuriai nukentėjęs darbuotojas yra kvalifikuotas. Tai taip pat turėtų būti siejama su teigiamų prognozių nebuvimu dėl galimybės atlikti ankstesnę ar išmoktą profesiją, taip pat nesugebėjimu persikvalifikuoti (pvz., ekskavatoriaus operatoriaus regėjimo praradimas trukdo pilnai atlikti išmoktą profesiją).

Kūno subjaurojimas ar deformacija turi būti nuolatinė ir negrįžtama. Deformacija yra anatominių pokyčių (pvz., rankos piršto deformacijos) rezultatas. Kita vertus, deformacija daugeliu atvejų atsiranda dėl fizinių kūno pokyčių (pvz., randų, nosies netekimo).

Sankcijos už nepranešimą apie avariją

Nepranešimas kompetentingam apylinkės darbo inspektoriui, prokurorui ar kitai kompetentingai institucijai apie mirtiną, sunkų ar kolektyvinį nelaimingą atsitikimą darbe pagal str. Darbo kodekso 283 straipsnio 2 dalies 6 punktas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 30 000 zlotų.

Kita vertus, tyčinis aukščiau nurodytos pareigos nevykdymas yra nusikaltimas, kuris pagal 2006 m. 1997 m. birželio 6 d. Baudžiamojo kodekso įstatymo 221 straipsnis užtraukia baudą iki 180 dienpinigių arba laisvės apribojimo bausmę.

Pranešus apie darbuotojo nelaimingą atsitikimą darbe, darbdavys įgyja pradinę teisinę kvalifikaciją, kuri leis nustatyti, ar įvykis gali būti laikomas sunkiu nelaimingu atsitikimu darbe. Sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe atveju darbdavys privalo nedelsdamas pranešti apie įvykį atitinkamam apylinkės darbo inspektoriui ir prokurorui. Tačiau dažnai darbdavys, neturintis specialių medicinos žinių, negali savarankiškai nuspręsti, ar darbuotojo nelaimingas atsitikimas priskirtinas prie sunkių. Tada jis turėtų gauti gydytojo išvadą, kad galėtų kvalifikuoti nelaimingą atsitikimą. Jeigu nelaimingas atsitikimas priskiriamas prie sunkaus, darbdavio pareiga apie įvykį pranešti darbo inspektoriui arba prokurorui. Nepranešimas darbo inspektoriui ar prokurorui yra nusikaltimas, už kurį baudžiama bauda, ​​o tyčinis pareigos nevykdymas gali būti laikomas nusikaltimu.