Bendra nuobauda – kaip teismas turi teisę subendrinti daugybines nuteistojo bausmes?

Paslauga.  T

Paprastai pažeidėjui turi būti skirta padarytai veikai adekvati bausmė. Ką daryti, jei toks asmuo yra padaręs daugybę nusikaltimų? Gali atrodyti, kad kiekviena veika turėtų būti vertinama atskirai, o tada sumuojamos bausmės. Tačiau kartais toks bausmių derinys nuteistajam būtų per didelė bausmė – žudikas galėjo sulaukti kur kas švelnesnės bausmės nei vagis, apiplėšęs kelis žmones už palyginti nedideles sumas. Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms, baudžiamojo įstatymo nuostatose buvo įtvirtintas subendrintos bausmės institutas.

Bendra bausmė skiriama esant nusikaltimų sutapčiai, t. y. kai kaltininkas padarė du ar daugiau nusikaltimų, kurie nagrinėjami viename procese. Šiuo atveju teismas pirmiausia skiria bausmes už atskirus nusikaltimus, vadinamąsias individualias nuobaudas, o po to skiria bendrą nuobaudą. Lenkijos bausmių sistema numato mišrią bausmių kombinavimo sistemą. Egzistuoja absorpcijos principas, kai griežčiausia nuobauda sugeria kitas švelnesnes bausmes, ir kaupimo principas, kai sumuojamos bausmės už atskirus pažeidimus.

Koks yra subendrintos nuobaudos tikslas ir kada ji gali būti taikoma?

Subendrintos bausmės skyrimo tvarką reglamentuoja 2006 m. 85 ir kt. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas. Įstatymų leidėjo tikslas pirmiausia yra atlikti prevencines ir auklėjamąsias užduotis, kurias nuteistojo atžvilgiu turi pasiekti skiriant bausmę. Bendra nuobauda taip pat turėtų turėti įtakos visuomenės teisinio sąmoningumo formavimuisi.

Vadovaujantis 2005 m. Baudžiamojo kodekso 85 str., tuo atveju, kai kaltininkas padarė du ar daugiau nusikaltimų ir už juos buvo paskirtos nuobaudos ar kitos subendrintos bausmės, teismas skiria subendrintą bausmę. Taigi pirmoji sąlyga, kurią reikia įvykdyti, yra tai, kad kaltininkas padarė daugiau nei vieną nusikaltimą. Remiantis Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu V KK 129/05, gali būti sujungti tiek bendri nusikaltimai (sankcionuoti Baudžiamajame kodekse), tiek mokestiniai nusikaltimai (pagal Baudžiamąjį fiskalinį kodeksą).

Kita sąlyga – kiekvienas baudžiamojo teismo nuosprendis turi būti apkaltinamasis nuosprendis – negali būti sujungiami jokie išteisinamieji ar nutartys nutraukti baudžiamąją bylą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis nebūtinai turi būti galutinis – tai gali būti pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis.

Vėliau reikalaujama, kad skirtos nuobaudos būtų tos pačios rūšies arba bendrai skirtųsi, tačiau jas būtų galima sujungti. Šioje vietoje reikia pabrėžti, kad ši sąlyga taikoma tik iš pradžių skirtoms nuobaudoms. Tai patvirtino Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 20 d. nuosprendyje IV KK 1/06, nurodydamas, kad: „Baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės vietoj pagrindinių laisvės apribojimo bausmių ar baudos paskirti alternatyvių bausmių subendrintos bausmės.“. O tai taip pat reiškia, kad laisvės atėmimo bausmė negali būti derinama su pakaitine laisvės atėmimo bausme, skirta vietoj laisvės apribojimo.

Esant visoms paminėtoms sąlygoms, teismas turi pareigą skirti subendrintą bausmę, teismo sprendimo priėmimo principas šiuo klausimu netaikomas.

Taip pat reikia pridurti, kad šiuo metu Baudžiamojo kodekso nuostatos leidžia subendrinti anksčiau paskirtas subendrines bausmes. Todėl, jeigu po apibendrinto teismo sprendimo priėmimo atsiranda poreikis priimti naują subendrintą nuosprendį, tai jam įsiteisėjus ankstesnis subendrintas nuosprendis netenka galios.

Kokias bausmes ir baudžiamąsias priemones galima derinti?

Pradžioje paminėtina, kad subendrinamos ne tik individualios nuobaudos, paskirtos viename baudžiamajame procese. Skirtinguose teismuose skirtinguose procesuose skirtos nuobaudos taip pat gali būti sujungiamos.

Nuobaudos ir baudžiamosios priemonės, kurias galima derinti, yra šios:

  • tos pačios rūšies bausmės, t. y. baudos, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas;

  • laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas;

  • 25 m. laisvės atėmimo su kitomis bausmėmis;

  • laisvės atėmimas iki gyvos galvos su kitomis bausmėmis;

  • tos pačios rūšies baudžiamąsias priemones.

Tačiau yra keletas išimčių iš pirmiau nurodytų bausmių derinimo galimybių:

  • pagal str. Baudžiamojo kodekso 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad subendrinta bausmė negali būti skiriama už nusikalstamą veiką, padarytą pradėjus vykdyti kitą individualią ar suminę bausmę ir jai nepasibaigus. Tai reiškia, kad negalime į bendrą nuobaudą įtraukti nuobaudos, padarytos atliekant likusias bausmes;

  • kitos Europos Sąjungos valstybės skirtos nuobaudos nėra jungiamos.

Kokios yra bausmių derinimo taisyklės?

Baudžiamosios teisės doktrina perima keturias bausmių sujungimo sistemas, t.

  • kaupimo sistema – susideda iš atskirų vienetinių nuobaudų sumavimo ir vienos suminės nuobaudos vykdymo;

  • sugėrimo sistema – griežčiausia bausmė sugeria švelnesnes bausmes. Vykdoma tik pati griežčiausia bausmė.

  • asperacinė sistema – griežčiausia nuobauda yra paimama ir griežtinama priklausomai nuo likusių bausmių skaičiaus ir dydžio;

  • sumažinimo sistema – tai bausmės, nustatytos sumuojant už atskirus nusikaltimus, paskirtas bausmes, sumažinimas.

Lenkijos baudžiamosios sistemos atveju KT nėra perėmęs nė vienos iš minėtų sistemų. Reguliuojama str. Baudžiamojo kodekso 86 str. 1 d., subendrintos bausmės nustatymo būdas kvalifikuojamas kaip mišrus metodas, pagrįstas įvairiais komponentais iš visų nurodytų sistemų. Vadinasi, subendrintos nuobaudos skyrimas turi būti vykdomas dviem etapais. Pirmuoju iš jų teismas skiria individualias bausmes už atskirus nusikaltimus. Tačiau antrajame etape skiriama subendrinta bausmė. Negalima sutikti su kitokia nagrinėjamos sankcijos skyrimo proceso eiga, nes jos apatinę ribą lemia didžiausia iš paskirtų individualių nuobaudų, o viršutinę – individualių nuobaudų sumą. Kuriame str. Baudžiamojo kodekso 86 straipsnio 1 dalis nustato tam tikrus apribojimus. Bendra bausmė negali būti didesnė kaip 810 paros baudų – jeigu bendra nuobauda yra bauda; nuo 2 metų laisvės apribojimo – jeigu visa bausmė yra laisvės apribojimas; ir nuo 20 metų laisvės atėmimo – jeigu bendra bausmė yra laisvės atėmimas.

Tačiau yra trys aukščiau pateiktos išimtys:

  • jeigu bausmių suma yra 25 metai ir daugiau, o bent viena iš bausmių yra ne trumpesnė kaip 10 metų, teismas gali skirti subendrintą 25 metų laisvės atėmimo bausmę;

  • jeigu už vieną iš nusikaltimų griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas 25 metams arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ši bausmė skiriama kaip subendrinta bausmė;

  • jeigu sutampa dvi ar daugiau 25 metų laisvės atėmimo bausmių, teismas gali skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Sujungus baudas

Paskyrus baudą kaltininkui vienu ar keliais subendrintais sprendimais, teismas iš naujo nustato dienos normos dydį. Tuo pačiu dienos normos dydis negali viršyti anksčiau nustatytos didžiausios. Paskyrus nors vieną iš subendrintinų baudų dydžiu, bendra baudos nuobauda skiriama dydžiais.

Laisvės apribojimo bausmes subendrinant su laisvės atėmimo bausmėmis

Jeigu teismas sujungia laisvės apribojimo bausmes, privalo iš naujo nustatyti prievoles ar atskaitos dydį, taip pat priteisti piniginę išmoką. Vadovaujantis 2008 m. BK 87 str., subendrindamas laisvės apribojimo bausmę su laisvės atėmimo bausme, teismas paskiria subendrintą laisvės atėmimo bausmę, darydamas prielaidą, kad laisvės apribojimo mėnuo yra lygus 15 dienų laisvės atėmimo, t. santykiu 1:2.

Jeigu už kartu esančius nusikaltimus buvo paskirtos laisvės atėmimo ir laisvės apribojimo bausmės ir bendra laisvės atėmimo bausmė nebūtų didesnė kaip 6 mėnesiai, o bendra laisvės apribojimo bausmė - 2 metai, teismas šias sumas gali skirti vienu metu, jeigu kad bausmės tikslai būtų pasiekti tokiu būdu.

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Lygtinių lygtinių bausmių sujungimas

Suteikimas str. Baudžiamojo kodekso 89 straipsnis leidžia subendrinti lygtines bausmes, kurių vykdymas atidedamas. Pagal šią nuostatą nuteistasis gali prašyti lygtinio subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo, jeigu apkaltinamasis nuosprendis už nusikalstamas veikas sugretinamas su laisvės atėmimo bausmėmis lygtinai atidedant ir lygtinai neatidėjus jų vykdymo. Teismas gali lygtinai atidėti subendrintos bausmės vykdymą, jeigu laisvės atėmimo bausmės laikas neviršija 1 metų ir jeigu kaltininkui kiekvienos iš šių nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir jos pakanka laisvės atėmimo bausmei pasiekti. sakinys. Teismas, skirdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę su lygtiniu jos vykdymo atidėjimu, gali papildomai skirti baudą, net jei ji buvo paskirta ne už nusikalstamas veikas tuo pačiu metu.

Baudžiamųjų ir kardomųjų priemonių derinimas

Įstatymų leidėjas baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių derinį priėmė 2006 m. BK 90 str. Baudžiamosios priemonės, konfiskavimas, kompensacinės priemonės, kardomosios priemonės ir priežiūra taikomos net ir tuo atveju, jei jie buvo skirti tik už vieną iš gretutinių nusikaltimų. Teismas, priėmęs nutartį dėl gretutinių tos pačios rūšies viešųjų teisių, draudimų ar pareigų atėmimo nusikalstamų veikų, atitinkamai taiko nuostatas dėl bausmės sumos.

Suminė bauda – suvestinė

Kaip matyti, Lenkijos teismai yra daug ne tokie griežti nei, pavyzdžiui, JAV baudžiamoji sistema, kur daugybinės laisvės atėmimo bausmės yra ne toks retas atsitiktinumas.

Lenkijos baudžiamajame kodekse taikoma mišri bausmių kombinavimo sistema. O tai taip pat reiškia, kad galutinės nuobaudos dydis labai priklauso nuo nusikaltimų aplinkybių, nuteistojo požiūrio ir jo gyvenimo bei šeimyninės padėties. Mažiausia subendrinta bausmė gali prilygti didžiausiai nuobaudai, o viršutinė jos riba – visų bausmių suma. Logiška, kad kai kurie nusikaltimai, susidedantys iš smulkių vagysčių ar sukčiavimo, neturėtų baigtis, pavyzdžiui, įkalinimu iki gyvos galvos. Sunkias socialines pasekmes turinčių nusikaltimų, tokių kaip žmogžudystė, kai, pavyzdžiui, subendrinamos dvi 25 metų laisvės atėmimo bausmės, atveju, atrodo, teisinga palikti teismui galimybę skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Dėl tokios didelės laisvės derinant bausmes teismas gali pritaikyti galutinę bausmę prie realaus nuteistojo elgesio ir kaltės.