Kai darbdavys gali naudoti darbuotojo atvaizdą

Paslauga.  T

Internetas yra neįkainojama verslo valdymo priemonė. Tai padeda vykdyti rinkodarą ir reklamą, leidžia pasiekti pasaulinį klientą, taip pat taupo laiką ir pinigus. Dėl to sąmoningos įmonės žino tinkamai sukurtos ir veikiančios svetainės svarbą. Siekdami įgyti potencialių klientų pasitikėjimą, daugelis verslininkų nusprendžia paskelbti savo darbuotojų, pvz., konsultantų ar atstovų, įvaizdį. Tačiau ar darbdavys gali naudoti darbuotojo įvaizdį? Jei taip, kokiose situacijose? Į šiuos klausimus atsakysime šiame straipsnyje.

Darbuotojo įvaizdis yra jo asmeninis interesas ir kartu yra vienas iš jo asmeninių duomenų. Kaip žinome, šiuos duomenis ypač saugo Lenkijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatos – darbuotojus šiuo klausimu saugo 2016 m. balandžio 27 d. ES reglamentas 2016/679, vadinamasis. RODO, ir 1974 m. birželio 26 d. Aktas – Darbo kodeksas (toliau – KP). Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodeksas apima tik darbo sutarties pagrindu sukurtus darbo santykius, šiame straipsnyje aptarta darbuotojo įvaizdžio apsaugos apimtis nebus taikoma darbuotojams, įdarbintiems civilinių teisinių sutarčių pagrindu, pvz. konkrečių darbų sutartis.

Kas yra Vaizdas?

Paprasčiausiu būdu žmogaus (darbuotojo) įvaizdis yra toks, kaip jį suvokia kiti žmonės. Asmens suvokimo būdas susideda iš kelių veiksnių, tokių kaip išorinė išvaizda (pvz., grožio tipas, ūgis, kūno sudėjimas, kūno tipas, kalbėjimo būdas, judėjimo būdas), elgesys, charakteris ir biografija.

Asmens teisių ir asmens duomenų apsaugos kontekste labai svarbus konkretaus asmens įvaizdis. Taip yra dėl to, kad žmogaus įvaizdis dažniausiai formuojamas remiantis informacijos apie jį fragmentais ir tariamos informacijos pagrindu. Taigi susidaro žmogaus įvaizdis, kuris gali būti visiškai netikras. Aktoriaus atveju tai nėra taip pavojinga, nes jo įvaizdis scenoje sukuria jo vaidinamo personažo įvaizdį, tuo tarpu „paprasto“ žmogaus, kurio atvaizdas naudojamas, jo įvaizdis prilyginamas pats. Todėl darbuotojo įvaizdžio naudojimas, pvz., įmonės reklaminiame taške, kuris vėliau pasirodo esąs nepatikimas, gali būti labai varginantis šį darbuotoją ir paveikti tiek asmeninį, tiek profesinį gyvenimą.

Kaip įstatymai saugo darbuotojų asmens duomenis?

Kaip minėta įžangoje, darbuotojo įvaizdis yra jo asmens duomenys. Pabrėžtina, kad dėl GDPR KP gina ne tik darbuotojus, bet ir kandidatus į darbo poziciją. Todėl kalbant apie įvaizdį negalima laikyti tik nuotraukų ar vaizdo įrašų, padarytų, pavyzdžiui, kaip rinkodaros kampanijos dalis, prie kurių tam tikroje įmonėje dirba žmonės – aptariamas vaizdas taip pat yra, pavyzdžiui, pridėta nuotrauka. į kandidato CV arba atsiųstą portfolio.

Bet kokie asmens duomenys, tokie kaip išsilavinimas, kvalifikacija ir profesinė patirtis, kontaktiniai duomenys ar vaizdas, gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jei jie būtini norint užimti konkrečias pareigas.

Vadovaujantis 2008 m. Kodekso 221 str., darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas pateiktų asmens duomenis, tokius kaip:

  • vardas (vardai) ir pavardė;
  • Gimimo data;
  • tokio asmens nurodyti kontaktiniai duomenys;
  • išsilavinimas;
  • Profesinė kvalifikacija;
  • ankstesnio darbo eiga;
  • adresas;
  • PESEL numeris, o jei jo nėra - tapatybę patvirtinančio dokumento tipas ir numeris;
  • kiti darbuotojo asmens duomenys, taip pat darbuotojo vaikų ir kitų jo artimiausių šeimos narių asmens duomenys, jeigu tokius duomenis pateikti būtina dėl darbuotojo naudojimosi specialiomis darbo įstatyme numatytomis teisėmis;
  • išsilavinimas ir ankstesnio darbo eiga, jei nebuvo pagrindo prašyti į darbą besikreipiančio asmens;
  • mokėjimo sąskaitos numeris, jeigu darbuotojas prašymo išmokėti atlyginimą nėra pateikęs asmeniškai.

Svarbu! Tarnybinis darbdavio įsakymas, reikalaujantis, kad darbuotojas pateiktų aukščiau neišvardytą informaciją, yra neteisėtas. Darbuotojo atsisakymas tai atlikti negali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį be įspėjimo dėl darbuotojo kaltės (DK 52 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darbdavys gali naudoti darbuotojo atvaizdą tik tuo atveju, jei darbuotojas sutiko, kad būtų naudojami jo asmens duomenys.

Sutikimas platinti vaizdą

Jau žinome, kad norint naudoti darbuotojo atvaizdą reikalingas darbuotojo sutikimas. O tai savo ruožtu lemia poreikį paaiškinti, kaip galima panaudoti darbuotojo įvaizdį. Vadovaujantis 2008 m. 81 sek. 1 d., atvaizdui platinti reikalingas jame pavaizduoto asmens leidimas, tačiau šio leidimo nereikia, jei atvaizdo savininkas gavo sutartą atlygį už pozavimą.

Svarbu, kad duotas sutikimas būtų nedviprasmiškas ir aiškus. Įstatymas neįgyvendina jokios konkrečios, konkrečios teisinės deklaracijos formos. Sutikimas gali būti net numanomas (pvz., mokėjimo priėmimas). Sutikimo duoti atvaizdą sąlygos turėtų apibrėžti jo rėmus – atvaizdą skolinantis asmuo turi tiksliai žinoti, kiek jo atvaizdas bus naudojamas. Todėl pozuojančiam asmeniui sutikus, kad jo atvaizdas būtų publikuojamas bendrovės interneto svetainėje, jo atvaizdo publikavimas reklaminiame sklype pažeis jo asmenines teises, todėl tai bus neteisėta veika. Reikėtų prisiminti, kad sutikimas fiksuoti darbuotojo atvaizdą nėra tolygus sutikimui jį skelbti.

Kada darbuotojo sutikimo nereikia skleisti įvaizdžiui?

Yra trys išimtys iš bendrosios taisyklės, nustatytos str. Autorių teisių įstatymo 81 straipsnis – tai atvejai, kai:

  • asmuo, kurio atvaizdas skleidžiamas, nepaisant atsisakymo duoti sutikimą, gaus atlyginimą ir jį priims. Pagal minėtą įstatymą atlyginimo mokėjimas leidžia praleisti kreipimosi dėl pozuojančio asmens sutikimo veiksmą;
  • skelbiamas žinomo asmens atvaizdas, jeigu jo atvaizdas padarytas vykdant viešąsias funkcijas, ypač politines, socialines ar profesines – pvz., politiko įvaizdį skleidžia rinkimų darbuotojai;
  • asmens įvaizdis yra tik visumos detalė, pavyzdžiui, susirinkimas, kraštovaizdis ar viešas renginys. Tai reiškia, kad darbuotojo įvaizdžio sklaidai leidimo nereikia, jei tai tik atsitiktinis ar papildomas pateiktos visumos elementas, pvz., fotografuojant biurą ar įmonės renginį.

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Darbuotojo atvaizdo naudojimas be jo sutikimo ir piniginė bauda

Darbdavio naudojimasis darbuotojo atvaizdu be jo sutikimo gali turėti neigiamų pasekmių tiek pagal asmens teisių apsaugos, tiek dėl asmens duomenų apsaugos nuostatas.

Darbuotojo atvaizdo naudojimas be aiškaus ir aiškaus jo sutikimo bus laikomas Darbo kodekso ir BDAR pažeidimu. Vadovaujantis aukščiau nurodytais aktais, tvarkymas yra teisėtas tik tais atvejais, kai tai būtina darbuotojui atlikti savo pareigas arba darbuotojo sutikimu. Už šių taisyklių pažeidimą gresia bauda iki 20 milijonų eurų arba iki 4% bendros praėjusių finansinių metų bendrovės metinės pasaulinės apyvartos, taikant didesnę sumą.

Be to, už asmens teisių pažeidimą darbuotojas turi teisę reikalauti iš darbdavio sumokėti piniginę kompensaciją arba sumokėti atitinkamą pinigų sumą nurodytai socialinei paskirčiai. Jeigu dėl asmens teisių pažeidimo buvo padaryta turtinė žala, ją atlyginti (t. y. atlyginti) gali reikalauti ir nukentėjusi šalis. Šiuo atveju išmokos dydis priklauso nuo žalos ir žalos nukentėjusiajai šaliai masto.

Negana to, darbuotojas, kurio atvaizdas buvo panaudotas neteisėtai, gali reikalauti, kad toks skelbimas būtų nutrauktas, taip pat, kad darbdavys imtųsi veiksmų, būtinų pašalinti jo veiksmų padarinius, pvz. pateikdamas atitinkamo turinio ir formos deklaraciją – t.y., atsiprašymą.

Kai darbdavys gali naudoti darbuotojo atvaizdą – santrauka

Darbuotojo atvaizdas nebuvo įtrauktas į katalogą, kurį reglamentuoja str. 221 KP. Tai reiškia, kad tai nėra asmens duomenys, reikalingi darbuotojo profesinėms pareigoms atlikti. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis BDAR nuostatomis, darbuotojo atvaizdui naudoti kiekvienu atveju būtinas darbuotojo sutikimas. Sutikimas turi būti suprantamas ir nedviprasmiškas.

Darbdavys turėtų pasirūpinti minėtu darbuotojo sutikimu, nesvarbu, ar tai nuotrauka, skirta asmens tapatybės dokumentui, ar reklamai, nes bet kokiu atveju tokio sutikimo negavimas gali turėti skaudžių pasekmių. Verta paminėti, kad BDAR numatytos baudos už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą gali siekti iki 20 mln.