Darbuotojo nuosavybė – kas tai yra ir kas už jį atsakingas?

Paslauga.  T

Darbo atlikimas visada apima konkrečių įrankių naudojimą. Labai dažnai jie yra darbovietės nuosavybė, nors pasitaiko ir situacijų, kai profesijai atlikti naudojami daiktai priklauso darbuotojui. Taigi kokia atsakomybė už darbuotojo turtą? Atsakymų turėtume ieškoti ne tik Darbo kodekso nuostatose, bet ir civilinėje teisėje bei Aukščiausiojo Teismo judikatūroje.

Kas yra darbuotojo nuosavybė?

Asmeninių daiktų atsinešimas į darbą – jokia naujiena. Tokie daiktai patenka į darbuotojų turto kategoriją. Reikėtų prisiminti, kad jų saugojimas darbo vietoje priklauso tik nuo geros vadovo valios.

Populiariausi darbuotojui įnešami į įmonę daiktai:

  • Mobilieji telefonai,

  • nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai,

  • dviračiai (paliekami aikštelėse prie darbo vietos),

  • darbuotojų drabužiai ir avalynė.

Tačiau ne kiekvienas daiktas priklausys darbuotojo nuosavybei. Į šią kategoriją neįtraukti:

  • darbuotojo pinigai,

  • darbuotojų kredito ir debeto kortelės,

  • dokumentai,

  • papuošalai.

Darbuotojo privatūs daiktai neturi būti naudojami pareigoms įmonėje atlikti. Bet ką daryti, jei jie bus sugadinti arba pamesti? Ar tada darbdavys atsakingas už tokį įvykį?

Darbdavio atsakomybė už darbuotojo turtą

Darbo kodeksas nereglamentuoja atsakomybės už paliktą darbuotojo turtą klausimo. Kita vertus, darbdavys privalo sudaryti darbuotojui tinkamas darbo sąlygas. Kai kurie teisininkai mano, kad būtent šia taisykle darbuotojas gali reikalauti galimo atlyginimo už savo sugadintą įmonei atvežtą turtą. Tačiau praktika yra šiek tiek kitokia.

Pagrindinis principas, leidžiantis priskirti atsakomybę darbdaviui už sugadintą ar dingusį darbuotojo turtą, yra galimybės į įmonę atsinešti asmeninius daiktus įvedimas.

Jei vadovas nesutinka, kad jo darbuotojas atneštų ir paliktų be priežiūros savo asmeninius daiktus, visa atsakomybė už jų saugumą tenka darbuotojui. Žinoma, nukentėjęs darbuotojas galės kreiptis dėl žalos atlyginimo, jei įrodys, kad pats darbdavys prisidėjo prie jo turto praradimo – pvz., tyčia sunaikino pavaldiniui priklausantį daiktą. Tačiau jei darbdaviui kaltės priskirti negalėsime, o jis iš anksto informavo apie draudimą palikti darbuotojų privačius daiktus be priežiūros, darbdavio atsakomybė bus praktiškai neįmanoma.

1977 m. spalio 17 d. Aukščiausiojo Teismo sprendimas (bylos nuorodos numeris I PR 89/77)

Darbovietė, nustatydama darbo santykius, taip pat įsipareigoja suteikti darbuotojui tinkamas darbo sąlygas, o tai apima ir pareigą pasirūpinti darbuotojo daiktais, atneštais į darbo vietą, susijusiais su darbu.

Jeigu darbovietė paskiria patalpą darbuotojo į darbo vietą atsineštiems su darbu susijusiems daiktams laikyti, ji atsako už tinkamą jų apsaugą. Jei ne, jis turėtų suteikti darbuotojui atitinkamas priemones daiktams apsaugoti.

Taikinimo komisijos pirmoje instancijoje ir darbo teismai – antroje instancijoje yra kompetentingi nagrinėti iš darbo santykių kylančius darbuotojų reikalavimus dėl kompensacijos.

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Kada darbdavys atsako už darbuotojo turtą?

Visai kitokia situacija, kai darbdavys leidžia savo darbuotojams į įmonę atsinešti privačius daiktus. Tokiu atveju jis atsako už bet kokią paliktų daiktų žalą. Žinoma, jis gali iš to išsivaduoti nurodydamas tiesioginį žalą padariusio įvykio kaltininką.

Panašiai bus, kai darbuotojo privati ​​nuosavybė bus naudojama jo profesinėms pareigoms atlikti. Dažniausiai taip nutinka su elektroniniais daiktais. Darbuotojai labai dažnai naudojasi privačiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais ar automobiliais darbe – ir ne tik tvarkydami asmeninius reikalus.

Todėl aukščiau nurodytose situacijose už žalą, padarytą darbuotojo turtui, atsako darbdavys. Teisinis reikalavimo sumokėti atitinkamą kompensaciją pagrindas čia yra 2009 m. Civilinio kodekso 471 str., ryšium su pokštas. 300 kp.

Darbo kodekso 300 str

Darbo teisės normų neapimamais klausimais darbo santykiams atitinkamai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jeigu jos neprieštarauja darbo teisės principams.

Civilinio kodekso 471 str

Skolininkas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, išskyrus atvejus, kai prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra aplinkybių, už kurias skolininkas neatsako, pasekmė.

Darbdavys gali būti patrauktas atsakomybėn aptartu atveju tik tuo atveju, jei darbuotojas įrodo priežastinį ryšį tarp žalą padariusio įvykio ir kaltininko elgesio (viršininko veiksmų ar neveikimo).

Be to, darbdavio atsakomybė kils tik tuo atveju, jei sugadintas ar prarastas darbuotojo turtas buvo darbovietės patalpose ir tarp tokių daiktų buvo ryšys su atliekamu darbu. Kitaip tariant, jei darbuotojas naudojo savo turtą asmeniniais tikslais ir jis buvo sugadintas darbo metu, kompensacijos negali būti. Visai kitaip bus, kai privati ​​nuosavybė buvo naudojama darbuotojo pareigoms atlikti – jei ji buvo sugadinta ar prarasta, darbuotojas gali veiksmingai reikalauti atlyginimo iš savo darbdavio.

Sąvoka „darbo saitas“ yra miglota, todėl praktikoje sukelia daug rūpesčių. Darbuotojos pametus žiedą, susijusį su jos pareigų atlikimu, viena vertus, pateisinamas jos reikalavimas atlyginti žalą, kita vertus, leidžia darbdaviui išvengti atsakomybės – galiausiai darbuotojas žiedą galėjo nusiimti prieš pradėti dirbti (praktikoje, žinoma, niekas to nedaro).

Todėl darbdavio atsakomybės už darbuotojo turtą nustatymas visada grindžiamas teismo sprendimu – nebent vadovas jaučiasi atsakingas ir sumoka darbuotojui atitinkamą kompensaciją (tuomet byla į sąrašą apskritai neįtraukiama).

Kaip išspręsti atsakomybės už darbuotojo turtą problemą?

Siekdamos išvengti konfliktinių situacijų, darbo santykių šalys nuo pat pradžių turėtų apibrėžti aiškias atsakomybės už privačių darbuotojų turtą taisykles. Daugelis įmonių sudaro sutartis, reglamentuojančias šį klausimą ir papildomą draudimą. Jie leidžia darbdaviams išvengti atsakomybės praradus ar sugadinus darbuotojo privačią nuosavybę, o darbuotojams suteikia garantiją gauti atitinkamą kompensaciją iš draudiko.

Civilinio kodekso 835, 837 str

Saugojimo sutartimi saugotojas įsipareigoja paliktą saugoti kilnojamąjį turtą nepablogėjusios būklės.

Antstolis turėtų saugoti daiktą taip, kaip įsipareigojo, o nesant sutarties dėl to – taip, kad tai priklausytų nuo saugomo daikto savybių ir aplinkybių.

Žinoma, tokio pobūdžio sutarčių ir draudimo sudarymas nėra privalomas – viršininkas negali priversti pavaldinio pasirašyti tokias sutartis. Kita vertus, atminkite, kad darbdavio kaltės įrodinėjimas privačiai nuosavybei padarytos žalos atveju gali būti sunkus, daug laiko ir galiausiai baigtis teismo salėje (ypač jei kalbame apie didelės vertės turėjimą).

Kas atsakingas už darbuotojų turtą – santrauka

Atsakomybė už privačių darbuotojų turto sugadinimą ar praradimą gali tekti darbdaviui. Taip bus, kai darbuotojo pareigoms atlikti buvo naudojami asmeniniai darbuotojo daiktai, o vadovas šiuo aspektu prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Kita vertus, jei darbuotojo turtas buvo naudojamas privatiems reikalams, darbdavys gali veiksmingai atleisti save nuo atsakomybės darbuotojui. Taip bus ir tada, kai jis įrodys, kad jo elgesys niekaip neprisidėjo prie žalos darbuotojų turtui.