Finansinių ataskaitų nepateikimas – pasekmės

Interneto Svetainė

Įmonėms, kurios pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą privalo rengti finansinę atskaitomybę, gali būti taikomos tam tikros sankcijos už nesavalaikį jų pateikimą. Čia kalbame ypač apie sankcijas, kylančias iš Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Fiskalinio baudžiamojo kodekso. Ūkio subjektui, kuris nesilaikė šios pareigos, papildomai gali būti pradėtas procesas, priversdamas jį pateikti finansines ataskaitas. Kokia yra finansinių ataskaitų nepateikimo rizika ir kas inicijuoja tokias procedūras? - apie tai žemiau!

Registro teismas gali iškviesti trūkumus papildyti

Pareiga rengti ir pateikti finansinę atskaitomybę kyla iš Buhalterinės apskaitos įstatymo, pagal kurį baudžiama jos nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Buhalterinės apskaitos įstatymas numato baudą, apribojimą ar net laisvės atėmimą už neparengimą, neparengimą, prieštaraujantį reglamentams arba už finansinės atskaitomybės nepateikimą atitinkamam registrui.

Į 1997 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinio teismų registro (KRS) aktą įtrauktos papildomos priemonės, leidžiančios vykdyti pirmiau minėtus įsipareigojimus. Pagal šį įstatymą tvarkomi elektroniniai registrai, be kita ko, apima: tiek įmonių, tiek asociacijų ir kitų organizacijų pateiktų finansinių ataskaitų duomenų.

Kad šis registras veiktų efektyviai, o kartu teiktų patikimus duomenis, įstatymų leidėjas numatė priemones, leidžiančias veiksmingai iš subjektų užpildyti registro spragas. Ir taip, str. Nacionalinio teismų registro įstatymo 24 straipsnyje teigiama, kad:Nustačius, kad prašymas įrašyti į registrą arba dokumentai, kuriuos pateikti privaloma, nepateikti nepaisant termino pabaigos, metrikacijos teismas kviečia juos pateikti privalančius asmenis, nustatydamas papildomą 7 dienų terminą.“. Tai vadinama priverstinis procesas.

Nacionalinio teismų registro įstatymas leidžia vykdyti prievolę nepateikiant finansinių ataskaitų. Registracijos teismas apie šį faktą raštu informuoja subjektą, nustatydamas papildomą 7 dienų terminą trūkumams papildyti.

Registro teismas nepradeda priverstinės bylos, jeigu iš registro bylose esančių duomenų matyti, kad dėl to nebus pateiktas prašymas įrašyti į registrą arba dokumentai, kuriuos pateikti privaloma.

Už trūkumų nepašalinimą skiriama bauda arba įmonės likvidavimas

Priverstinės bylos iškėlimas – sutelkti subjektus vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš registravimo akto. Jei tokie procesai nėra pakankamai mobilūs, kad užpildytų spragas, registro teismas gali:

  • paskirti Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatose numatytą baudą ir paskirti ją iš naujo;

  • inicijuoti bylą nutraukti į registrą įrašytą subjektą neatlikus likvidavimo procedūrų, jeigu nepaisant registro teismo reikalavimo nepateikta 2 finansinių metų iš eilės metinė finansinė atskaitomybė.

Tiek baudos paskyrimas, tiek įmonės likvidavimas yra itin griežtos sankcijos už finansinių ataskaitų nepateikimą. Esant tokiai situacijai, verta greitai reaguoti ir pateikti trūkstamus dokumentus.

Greita reakcija leis išvengti nuobaudų už finansinių ataskaitų nepateikimą

Institucija turi didelę įtikinėjimo galią, nes pagal BK str. Civilinio proceso kodekso 1052 strVienu sprendimu teismas gali skirti ne didesnę kaip penkiolikos tūkstančių zlotų baudą, nebent dvigubas baudos skyrimas būtų neveiksmingas. Bendra baudų suma toje pačioje byloje negali viršyti vieno milijono zlotų. Jei skolininkas vykdo veiklą arba procesas bus nutrauktas, nesumokėtos baudos bus panaikintos”.

Nors baudų, kurios gali būti skiriamos tam subjektui, diapazonas siekia iki milijono zlotų, verta atkreipti dėmesį į antrąją minėto reglamento dalį. Jame numatyta, kad įvykdžius prievolę, šiuo atveju pateikus finansinę atskaitomybę, iki to laiko nesumokėtos baudos bus panaikintos. Todėl, jeigu subjektui yra paskirta bauda, ​​tačiau ji dar neįvykdyta, įvykdžius prievolę ji panaikinama.

Greitas ir efektyvus trūkstamų finansinių ataskaitų pateikimas baigsis visiškai be pasekmių registravimo institucijos inicijuotos priverstinės procedūros.

Ypač greitai verta veikti tuo atveju, jei tam tikra įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dvejus ar daugiau finansinių metų. Priverstinis subjekto likvidavimas gali būti daug griežtesnis nei piniginė bauda bauda.

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

O kaip su jau sumokėtomis baudomis? Ar jie grąžinami?

Baudų skyrimo ir jų panaikinimo reglamentas nenumato subjekto sumokėtų ar priverstinai vykdytų lėšų grąžinimo. Tai reiškia, kad jie bus negrįžtamai prarasti net ir įvykdžius prievolę.

Tačiau nutarimas skirti baudą gali būti skundžiamas skundo forma, nes pagal 2007 m. Nacionalinio teismų registro įstatymo 7 straipsnis: "Byloms registracijos teismuose taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl ne ginčo teisenos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.”. 

Tačiau veiksmingam apeliaciniam skundui reikia tvirtų argumentų, kuriais teismas galėtų patikėti. Jei nėra tinkamo pagrindimo, kuris iš tikrųjų būtų pagrįstas geriausiais dokumentais pagrįstais įrodymais, skundas greičiausiai bus atmestas.

Sprendimas skirti baudą gali būti skundžiamas skundo forma, kurio veiksmingumas priklauso nuo tinkamo rašto parengimo. Ji turėtų būti apibūdinta tinkama argumentacija, dėl kurios atsiras aplinkybės, dėl kurių prievolės įvykdyti neįmanoma.

Atmetus skundą dėl sprendimo skirti jau sumokėtą baudą, nepaisant įsipareigojimo įvykdymo, kuris apima, pavyzdžiui, finansinių ataskaitų pateikimą, bus negrįžtamai prarastos lėšos.

Apibendrinant, konstatuotina, kad gautas sprendimas dėl baudos skyrimo turėtų būti ignoruojamas ir nedelsiant pateikti trūkstami dokumentai. Dėl tokių veiksmų bauda bus panaikinta.