Mokestinis subsidijų atsiskaitymas – svarbiausia informacija

Paslaugų Mokestis

Verslininkai turi galimybę pasinaudoti įvairiomis subsidijomis, kurias jie taip pat noriai daro. Mokestinis subsidijos atsiskaitymas gali būti problemiškas – sukelia įvairių padarinių tiek PVM, tiek GPM lygmeniu. Taigi, subsidija apskaitoje gali būti pripažįstama įvairiais būdais.

Subsidija – tai negrąžinama finansinė parama, skiriama iš valstybės lėšų įstaigai, organizacijai ar įmonei, siekiant finansiškai paremti konkretų projektą ar vykdyti vykdomą veiklą.

Dotacijos skirstomos į:

  • subjektyvus, suteikiamas subjektui dėl jo veiklos pobūdžio,

  • tikslas, suteikiamas subjektui už jo gaminamus produktus, parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.

Gyventojų pajamų mokesčio srityje pajamos apima, be kita ko, pinigus ir pinigines vertybes. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų gaunamos subsidijos paprastai atitinka sąlygą, kad jos būtų laikomos pajamomis.

Subsidijų gavimas ir pajamos iš verslo veiklos

Vadovaujantis 2008 m. 9 sek. GPMĮ 1 d., pajamų mokesčiu apmokestinamos visų rūšių pajamos, išskyrus išvardytas GPMĮ 1 str. 21, 52, 52a ir 52c d., bei pajamų, nuo kurių buvo atsisakyta rinkti mokestį vadovaujantis PMĮ nuostatomis.

Vadovaujantis 2008 m. 14 sek. 1 GPMĮ pajamoms iš veiklos, nurodytos str. 10 sek. 1 3 punktu, tai yra ne žemės ūkio ūkinė veikla, mokėtinos sumos, net jei jos faktiškai nebuvo gautos, neįskaitant grąžintų prekių vertės, suteiktos nuolaidos ir nuolaidos.

Jei fiziniai asmenys vykdo verslą, subsidijos gavimo pasekmės yra nustatytos 1 str. 14 sek. GPMĮ 2 2 punktą, pagal kurį subsidijos, subsidijos, subsidijos ir kitos nemokamos lengvatos:

  • jie nesudaro pajamų iš ūkinės veiklos – jeigu yra susiję su ilgalaikio turto ar nematerialiojo turto gavimu, pirkimu ar savo gamyba, iš kurių pagal 2005 m. GPMĮ 22a-22o d., daromi nusidėvėjimo nurašymai,

  • jos yra pajamos iš ūkinės veiklos – tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas jas gavo išlaidoms padengti arba kaip išlaidų, išskyrus ilgalaikį ar nematerialųjį turtą, kompensaciją.

Paprastai subsidijos, gautos ilgalaikiam ir nematerialiajam turtui gaminti ir pirkti (investiciniams pirkimams), nėra mokestinės pajamos. Kita vertus, subsidijos, iš kurios buvo finansuojamas turto, išskyrus ilgalaikį ir nematerialųjį turtą, pirkimas, yra tokios pajamos, tačiau tai nereiškia, kad dėl to padidėja mokesčio bazė, dėl kurios atsiranda prievolė mokėti pajamų mokestį. Jie neapmokestinami pajamų mokesčiu, be kita ko:

  • vienkartinės lėšos iš Darbo fondo, kurias starostas suteikė bedarbiui pagal 1 str. 46 sek. 2004 m. balandžio 20 d. Užimtumo skatinimo ir darbo rinkos institucijų, skirtų verslui pradėti, įstatymo 1 d. 2 punktą sutartyje nustatyto dydžio, bet ne didesnio kaip 6 vidutinio darbo užmokesčio (21 str. 1 d., 121). GPM įstatymo nuostatas),

  • subsidijos, kaip apibrėžta viešųjų finansų nuostatų prasme, gautos iš valstybės biudžeto ar vietos valdžios padalinių biudžetų (GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 129 punktas),

  • mokėjimai už projektų įgyvendinimą pagal Europos lėšomis finansuojamas programas, gauti iš Bank Gospodarstwa Krajowego, neįskaitant rangovų gautų mokėjimų (GPM įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 136 punktas),

  • lėšos, kurias projekto dalyvis gavo kaip pagalbą, suteiktą pagal Europos fondų lėšomis finansuojamą programą, nurodytą 2009 m. rugpjūčio 27 d. Viešųjų finansų įstatyme (GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 137 punktas).

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Išlaidos, finansuojamos subsidijomis kaip mokesčių sąnaudos

Remiantis GPMĮ, dažniausiai neapmokestinamos subsidijos lėšomis finansuojamos prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos negali būti pripažįstamos atskaitomomis išlaidomis. Taip yra dėl str. 23 sek. 1 GPMĮ 56 punktą, kuriame nustatyta, kad tiesiogiai iš pajamų (įplaukų) finansuojamos išlaidos ir sąnaudos, nurodytos 2008 m. 21 sek. 1 GPMĮ 46, 47a, 47c, 47d, 116, 122, 129, 136 ir 137 punktus.

Kita vertus, jeigu gauta subsidija naudojama ilgalaikio ar nematerialiojo turto pirkimui ar gamybai finansuoti savo jėgomis, iš šios jo dalies atlikti atskaitymai už šio ilgalaikio ir nematerialiojo turto vartojimą negali būti pripažįstami mokesčių mokėtojui bet kokia forma grąžinta vertė. Tuo remiantis, nusidėvėjimo mokesčiai, apskaičiuoti tai subsidija finansuojamo ilgalaikio arba nematerialiojo turto pradinės vertės daliai, buvo neįtraukti į mokesčių sąnaudas.

Mokesčių atsiskaitymas už subsidijas – PVM

Apmokestinamoji vertė yra bet koks atlygis, kurį tiekiantis prekes ar paslaugų teikėjas gavo arba tikimasi gauti už pardavimą iš pirkėjo, kliento ar trečiosios šalies, įskaitant gautas subsidijas, subsidijas ir kitus panašaus pobūdžio mokėjimus, turinčius tiesioginės įtakos mokesčių mokėtojo patiektų prekių ar suteiktų paslaugų kaina (PVMĮ 29a str.).

Atitinkamai, iš esmės bet kokia subsidija, subsidija ar panašaus pobūdžio subsidija, kurią gauna tiekėjas ar paslaugų teikėjas, jei ji turi įtakos teikiamų prekių ar paslaugų kainai, patenka į rinką kaip sudedamoji jos dalis. Taigi ši nuostata taikoma bet kuriai subsidijai, kurios dydis tiesiogiai priklauso nuo patiektų prekių ar paslaugų kiekio ir vertės.

Toks reglamentavimas reiškia, kad jeigu mokesčių mokėtojas gaus objektyvią subsidiją, susijusią su tam tikrų paslaugų teikimu ar tam tikrų prekių tiekimu, šios subsidijos dydis padidins mokesčio bazę, taip padidindama apmokestinamąją apyvartą, suteikiančią teisę atskaityti su tuo susijusias sąnaudas. mokesčių.

Tokią poziciją 2015 m. sausio 29 d. patvirtino Mokesčių rūmų Bydgoščiuje direktorius, bylos Nr. ITPP3 / 443-650a / 14 / MD:

(...) paraiškoje nurodytos subsidijos (specifinės subsidijos iš miesto rotušės) turėtų padidinti mokesčio bazę, atsirandančią pardavus pieno bare. Tai yra produktų („specifinių patiekalų“), kuriuos parduos Pareiškėjas, kainos subsidijos. Jų esmė yra (kaip socialinės paramos teikimo dalis) sumažinti tam tikrų produktų kainą. Todėl jų pripažinimo mokesčio bazės elementu sąlyga yra tenkinama, t.y. turi tiesioginės įtakos Pareiškėjo teikiamų prekių ar paslaugų kainai. (...)

Kita vertus, jei mokesčių mokėtojas gauna subjektyvią subsidiją, nesusijusią su konkrečiu prekių tiekimu ar konkrečios paslaugos teikimu, ši subsidija neįtraukiama į pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamąją vertę.

Dalinių subsidijų atveju būtina pripažinti momentą, kada joms atsiranda mokestinė prievolė. Jo sukūrimo momentą nulemia str. 19a pastraipa. 5 punktas 2 ir sek. PVM įstatymo 6 str., pagal jį subsidijos, subsidijos ar kito panašaus pobūdžio išmokos gavimas, nurodytas 2 str. 29a pastraipa. PVM įstatymo 1 d., atsiranda mokestinė prievolė viso ar dalies šio priedo gavimo dieną.

Esant tokiai situacijai, subsidijos suma turėtų būti laikoma bendra suma, t. y. įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Todėl mokesčio suma turėtų būti skaičiuojama vadinamuoju metodas „šimtuku“.

1 pavyzdys.

Mokesčių mokėtojas gavo 123 000 PLN objektyvią subsidiją.Esant tokiai situacijai, mokesčių mokėtojas, norėdamas nustatyti neto kainą ir PVM sumą, turi naudoti metodą „iš šimto“. Jos dėka jis žino, kad grynoji subsidijos kaina sieks 100 000 PLN (123 000 PLN x 100/122), o PVM – 23 000 PLN.