Ieškinys dėl viršvalandžių – ką turėčiau žinoti?

Paslauga.  T

Už viršvalandinį darbą darbdavys privalo mokėti darbuotojui jam priklausantį atlyginimą ir priedą prie darbo užmokesčio pagal Darbo kodeksą. Kilus ginčui su darbdaviu, visada verta pabandyti ginčą išspręsti taikiai. Tačiau, jei neteisminis kelias negali pasiūlyti sprendimo, darbuotojas turi galimybę pareikšti ieškinį teisme. Ką reikia žinoti apie viršvalandžių procesą? Šiame straipsnyje sužinosite apie ieškinį dėl viršvalandžių.

Kada galima kalbėti apie viršvalandžius Darbo kodekso prasme?

Prašymo išmokėti užmokestį už viršvalandžius turinyje turėtų būti nurodytas darbuotojo dirbtų viršvalandžių skaičius, už kuriuos jam nebuvo tinkamai apmokėta. Tam būtina tiksliai apibrėžti, kada susiduriame su viršvalandžiais, už kuriuos pagal Darbo kodeksą mokamas atlyginimas ir priedas.

Pagal Kodeksą viršvalandinis darbas yra viršvalandinis darbas, viršijantis darbuotojui taikomus darbo laiko normatyvus, taip pat pailgintą paros darbo laiką, atsirandantį iš galiojančios sistemos ir darbo laiko grafiko.

Tačiau Kodekse aiškiai nurodyta, kad dirbti viršvalandžius leidžiama tik šiais atvejais:

  • būtinybė atlikti gelbėjimo operaciją siekiant apsaugoti žmonių gyvybę ar sveikatą, apsaugoti turtą ar aplinką arba pašalinti gedimą;

  • specialieji darbdavio poreikiai.

Todėl per viršvalandžius turėsite įrodyti, kad įvyko viena iš pirmiau nurodytų aplinkybių. Todėl praktiškai reikės įrodyti, kad darbdavys nurodė darbuotojui dirbti viršvalandžius.

Praktikoje gali kilti problemų įrodyti formalizuotą darbdavio nurodymą. Tačiau šiuo aspektu teismų praktikoje nurodoma, kad: „Šis įsakymas neįformintas, o tai reiškia, kad bet kokia forma (rašytinė, žodinė ir numanoma) turi teisinę reikšmę. Ypatingas atvejis pasitaiko tuo atveju, kai teikiamas kooperacinis darbas, integruotas į darbo vietos darbo ritmą. Šiuo atveju pačių vadovų žinios traktuojamos kaip sutikimas dirbti viršvalandžius. Viršvalandinio darbo pripažinimui neprieštaraujama jį pavedus, net jei darbdavys yra numatęs bendrąsias darbo tvarkos taisykles (darbo nuostatuose, nutarimuose, įsakymuose), su sąlyga, kad toks darbas priklauso nuo rašytinio vadovo įsakymo arba poreikio jį papildomai patvirtinti. (Teismo Aukščiausiojo Teismo – Darbo ir socialinio draudimo rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, I PK 96/18). Mokesčių mokėtojas turi įrodyti teismui, kad jam buvo paskirta dirbti viršvalandžius. Ši komanda neturi turėti tam tikros nuolatinės formos. Kai kuriais atvejais pakanka įrodyti, kad darbdavys sutiko su darbuotojo viršvalandžiais.

Apmokėjimas už viršvalandžius – kaip paskaičiuoti reikiamą sumą?

Už viršvalandinį darbą, be įprasto darbo užmokesčio, darbuotojui priklauso 100% darbo užmokesčio dydžio priedas - už darbą, tenkantį naktį, sekmadieniais ir švenčių dienomis, kurios darbuotojui nėra darbo dienos, pagal pagal darbo laiko grafiką ir ne darbo dieną, suteiktą darbuotojui mainais už darbą sekmadienį ar valstybinę šventę.

Savo ruožtu už bet kurią kitą dieną atliekamą viršvalandinį darbą darbuotojui priklauso 50 procentų darbo užmokesčio priemoka.

Taip pat mokama 100 procentų darbo užmokesčio dydžio priemoka už kiekvieną viršvalandinio darbo valandą, viršijus nustatytą vidutinį savaitės darbo laiko normą priimtu atsiskaitymo laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai viršijimas atsirado dėl viršvalandinių darbų, už kuriuos darbuotojas turi teisę į viršvalandžius. priemoka už viršvalandžius pagal kitą pavadinimą.

Priedo apskaičiavimo pagrindas yra darbuotojo darbo užmokestis, priklausantis jo asmeniniam pažymiui, nustatytam valandiniu ar mėnesiniu tarifu, o jei tokia darbo užmokesčio dalis nebuvo išskirta nustatant darbo apmokėjimo sąlygas, - 60 procentų darbo užmokesčio.

Įrodinėjimo pareiga – kas ką turi įrodyti?

Apmokėjimo už viršvalandžius procese darbuotojas pirmiausia turės įrodyti tikslų viršvalandinių valandų skaičių.Praktiškai tai gali pasirodyti itin sudėtinga, nes vesti darbuotojo darbo laiko apskaitą yra darbdavys, todėl darbdavys turi atitinkamą dokumentaciją šiuo klausimu.

Tačiau darbuotojas turi galimybę prašyti teismo įpareigoti darbdavį pateikti teismui darbo laiko apskaitos išrašą, reikalingą darbuotojo dirbtų valandų skaičiui apskaičiuoti.

Problema gali kilti, jei darbdavys netvarko darbo laiko apskaitos, nors privalo tai daryti. Tokia situacija darbuotojui naudinga, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas nebeprivalo įrodinėti savo prašymo teisėtumo.

Šioje byloje Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: „Darbdavys, kuris, priešingai nei įpareigojimas, numatytas LR DK 13 str. DK 94 9a punktas netvarko lankomumo sąrašo, darbo užmokesčio ar kitokios dokumentacijos, kurioje būtų užfiksuotas darbuotojo darbo laikas ir jam išmokėtas darbo užmokestis, jis turi atsižvelgti į tai, kad jam teks pareiga įrodyti darbuotojo neatvykimą į darbą, jo dydį ir atlyginimą. sumokėtą atlyginimą „(Aukščiausiojo Teismo – Administracinio, darbo ir socialinio draudimo kolegijos 1999 m. gegužės 14 d. nuosprendis, I PKN 62/99).

Todėl darbdaviui nesaugojus atitinkamų dokumentų, tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo našta perkeliama darbdaviui. Tačiau reikia atsiminti, kad: „Nepaisant darbo laiko apskaitos nebuvimo ar jo nepatikimumo, darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį, jeigu remdamasis kitais įrodymais įrodo, kad išdirbo tam tikrą valandų skaičių, įskaitant viršvalandžius. Tokie įrodymai yra ir eksperto parengta išvada “(Aukščiausiojo Teismo – Darbo ir socialinio draudimo rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, I PK 6/18). Todėl dažniausiai teks papildomai nurodyti daugybę įrodymų, patvirtinančių darbuotojo prašymo teisėtumą. Dažnai, norint nustatyti viršvalandžių skaičių, teks kreiptis į teismo ekspertą. Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Todėl verta prisiminti, kad darbdavio pateikto darbo laiko apskaitos trūkumo arba nepatikimo atveju: „Darbuotojas gali remtis bet kokiais įrodymais, įrodančiais jo reikalavimo teisėtumą, įskaitant įrodymus, kurie yra mažiau akivaizdūs nei dokumentai, susiję su darbo laikas, ty, pavyzdžiui, asmens įrodymai, iš kurių prima facie (naudojant faktines prielaidas – CPK 231 str.) gali atsirasti viršvalandinių valandų skaičius“ (Aukščiausiojo Teismo nutartis – kolegijos 2012 m. 2020 m. birželio 19 d. darbo ir socialinis draudimas, III PK 151/19). Darbuotojas privalo teisme įrodyti dirbtų viršvalandžių kiekį. Šiuo tikslu ji gali reikalauti, kad darbdavys pateiktų darbo laiko apskaitos įrašus. Jei darbdavys netinkamai tvarko dokumentus arba juos laiko netiksliai – darbuotojas savo argumentus gali įrodyti bet kokiais įrodymais (taip pat ir liudytojų parodymais).

Viršvalandžių išbandymas – kiek kainuoja ieškinio mokestis?

Darbo teisės klausimais darbdaviui bazinis mokestis imamas tik už apeliacinį skundą, skundą, kasacinį skundą ir skundą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įstatymo nesilaikymo. Tačiau tais atvejais, kai ginčo dalyko vertė viršija 50 000 PLN sumą, darbuotojui ir darbdaviui už visus apmokestinamus laiškus imamas proporcingas mokestis.

Ieškinys dėl viršvalandžių – kur ir kada pateikti ieškinį?

Ieškinys darbo teisės byloje gali būti pareiškiamas arba teismui, paprastai kompetentingam atsakovo atžvilgiu, t. y. pagal buveinę ar gyvenamąją vietą, arba teismui, kurio jurisdikcijoje yra ar buvo atliktas darbas.

Reikalavimai pagal darbo santykius baigiasi praėjus 3 metams nuo reikalavimo termino atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad reikalavimas mokėti atlyginimą ir priedą už viršvalandžius galios tik iki 3 metų nuo termino suėjimo dienos. Šiuo atveju mokėjimo terminas bus kita diena po paskutinės mokėjimo termino dienos.

Pažymėtina ir tai, kad Darbo kodekse yra atskiras senaties terminų reglamentavimas nei Civiliniame kodekse. Tai savo ruožtu reiškia, kad 2018-07-09 pakeitimas, keičiantis ieškinio senaties terminus, nebus taikomas ieškinio senaties terminui reikalavimams sumokėti atlyginimą ir priedą už viršvalandžius.