Maitinimo paslaugų ir PVM apmokestinimo kuponų pardavimas 1 dalis

Paslaugų Mokestis

Maitinimo paslaugas teikiančios ir kitos tarpininkaujančios įmonės šiame procese stengiasi plėsti ir įvairinti teikiamas paslaugas. Be tradicinių išpardavimų ar pristatymo, jie taip pat siūlo įvairius čekius, įvairių sumų kvietimus, kuriuos galima konvertuoti į konkrečią maitinimo paslaugą ar padovanoti. Verta šioje vietoje sustoti ir pasvarstyti, kaip reikėtų apmokestinti čekių, kvietimų ir kitų panašių čekių pardavimą.

Kitokiu PVM tarifu apmokestinamų maitinimo paslaugų kuponų pardavimas

Mokesčių mokėtojas gastronominę veiklą vykdo trijose įstaigose. Be standartinių maitinimo paslaugų – pusryčių ir pietų pardavimo, ji nori paįvairinti savo pasiūlą įvesdama mokamos formos čekius – nenurodant, kokia paslauga bus teikiama pagal pardavėjui grąžintą čekį. Mokesčių mokėtojas teikia paslaugas, kurioms taikomi įvairūs PVM tarifai – 8% ir 23%.

Mokesčių mokėtojas nurodė, kad jo įmonėje kuponas veikia taip:

  1. Kuponas gali būti konvertuojamas į paslaugą tik vieną kartą ir tai nėra paslaugos įsigijimo už mažesnę kainą forma.

  2. Kuponas nėra paslaugos pirkimas ir jis bus suteiktas jį keičiant į konkrečią paslaugą.

  3. Kupono vertė niekaip neapibrėžia konkrečios paslaugos kainos, tik po keitimo klientas nurodo konkrečią paslaugą (pirkdamas kuponą klientas nenurodo, kokią paslaugą gaus jos atveju įgyvendinimas).

  4. Kuponai turi konkrečią kainą ir pirkėjas pirkimo metu nusprendžia, kokios vertės kuponą nori įsigyti.

  5. Klientas negali grąžinti čekio ir negali reikalauti grąžinti pinigų už kuponą, kai yra pasibaigęs jo panaudojimo terminas.

Kuponą galės gauti visi – tiek įmonė, tiek verslo nevykdantis asmuo. Kada atsiras PVM prievolė? Ar parduodate kuponus?

Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo situaciją, visų pirma pažymėtina, kad mokėjimai už čekių įsigijimą (t. y. mokėjimai už čekius prieš atliekant bet kokią paslaugą) nebūtinai turi avansinio mokėjimo požymių. Apmokėjimas už kuponą:

  1. Ji netaikoma konkrečiai maitinimo paslaugų rūšiai (patiekalų rūšiai, kiekiui).

  2. Tai nėra apmokėjimas už konkrečią būsimą paslaugą, nes kupono pirkimo metu jis nežinomas, kaip ir jo vertė.

  3. Tai yra mokėjimas už teisę į paslaugą, o ne už pačią paslaugą ar būsimą paslaugą.

Todėl mokestinė prievolė dėl čekių pardavimo atsiras tik tada, kai klientas išpirks kuponą, tada pasirinks konkrečią maitinimo paslaugą, ji bus atlikta ir šiuo metu ji turėtų būti apmokestinama PVM tarifu, atitinkančiu teikiamą paslaugą. . Atlikus paslaugas klientas gaus kvitą arba sąskaitą faktūrą (privatus asmuo ar verslą vykdantis asmuo).

Tarpininkavimas parduodant kuponus gastronomijoje ir mokestinės prievolės PVM

Mokesčių mokėtojas, vykdantis verslą, specializuojasi gastronomijos portalų tvarkyme. Ji ketina inicijuoti bendradarbiavimą su restoranais kaip tarpininkas. Portalo pasiūlymas apims maitinimo paslaugų kuponai ir kvietimai. Kuponai turės skirtingas kainas, tačiau jų įsigijimas nebus susietas su konkrečios maitinimo paslaugos pirkimu. Įsigytą kuponą klientas galės išsikeisti pasirinktame restorane į konkretų patiekalą ar gėrimą. Savo ruožtu kvietimai bus sudaryti taip, kad klientas turės teisę juos iškeisti į degustuojamus patiekalus be gėrimų. Mokesčių mokėtojas už čekių ir kvietimų pardavimą gaus komisinį mokestį.

Mokesčių mokėtojas su bendradarbiaujančiais restoranais atsiskaitys taip, kad:

  1. Jis išrašys restoranui sąskaitą faktūrą, įskaitant komisinius už parduotus kuponus, kvietimus ir tada perves iš klientų gautas pajamas, atėmus komisinius.

  2. Išrašys buhalterinę pažymą dėl čekių, kvietimų pardavimo.

Mokesčių mokėtojui kyla klausimas, kaip bus apmokestintas konkretus pardavimas ir ar jis turės ką nors bendro su PVM apmokestinamomis maitinimo paslaugomis?

Pasirodo, čekių ir kvietimų pardavimas neturėtų būti identifikuojamas kaip prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Taip pat nesvarbu, kad už jų išdavimą imamas mokestis. Kuponas ar kvietimas yra tik patvirtinimas, kurio pagrindu tokiu atveju galite įsigyti maitinimo paslaugas. Kuponai neatitinka klientų poreikių, nes nesuteikia klientui jokios naudos. Apibendrinant galima teigti, kad veikla, kuri nėra prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, nėra PVM objektas ir negali būti dokumentinė sąskaita faktūra, o tik apskaitos pažyma ar kitas vidinis dokumentas.

Be to, dėl to, kad mokesčių mokėtojas parduoda kuponus, kvietimus dėl su mokesčių mokėtoju bendradarbiaujančių restoranų teikiamų paslaugų, ši veikla bus pardavimo tarpininkas tarp galutinių paslaugų pirkėjų ir paslaugų teikėjų ar restoranų (bendradarbių).Komisinio suma, kurią mokesčių mokėtojas išskaičiuos iš pajamų iš kuponų pirkėjų, bus atlyginimas už tarpininkavimą parduodant, neatsižvelgiant į sutarties, kuri bus sudaryta tarp restoranų ir mokesčių mokėtojo, nuostatas. Savo ruožtu mokesčių baze bus komisinių, gautų už tarpininkavimą parduodant čekius, kvietimus, suma, atėmus mokėtiną PVM. Kadangi mokesčių mokėtojo siūlomos tarpininkavimo paslaugos nei PVM įstatyme, nei Įstatymo įgyvendinimo nuostatose nėra nurodytos kaip neapmokestinamos PVM arba taikomos lengvatiniais PVM tarifais, todėl jos turėtų būti apmokestinamos taikant 23 proc. PVM tarifą.