Kas yra darbo santykiai?

Paslauga.  T

Lenkijos įstatymai darbuotojo aprūpinimą darbu reglamentuoja tik darbo pagrindu. Darbai gali būti atliekami darbo sutarties (darbo santykiai) arba civilinės teisės (pavedimo sutartis, konkretaus darbo sutartis) pagrindu. Darbuotojas ir darbdavys nusprendžia, kokią sutartį pasirašyti. Tačiau kiekviena iš minėtų sutarčių turi savo išskirtinius bruožus, nulemiančius, kokio tipo sutartis yra naudojama. Svarbu tai, kad sutarties tipą lemia jos pobūdis, o ne sutartyje įrašytas pavadinimas. Todėl šiame straipsnyje aprašomi darbo santykiams būdingi požymiai.

Darbo santykiai – kokie jų bruožai?

Darbo kodeksas str. 22 straipsnio 1 dalis apibrėžia darbo santykius taip:Darbuotojas, sudarydamas darbo santykius, įsipareigoja darbdaviui, jam vadovaujant ir jo nurodytoje vietoje bei laiku atlikti tam tikros rūšies darbą, o darbdavys - samdyti darbuotoją už atlyginimą.

Remiantis aukščiau pateiktu straipsniu, galime daryti išvadą, kad darbo santykiams būdingi:

  • asmeninis darbuotojo darbo atlikimas,
  • darbas atliekamas darbdaviui,
  • vadovaujant,
  • tam skirtoje vietoje ir laiku,
  • už atlygį už darbą

Būtent nuo sutarties ypatybių priklauso, kokia sutartis buvo pasirašyta. Darbo pobūdį įrodo ne pasirašyto dokumento pavadinimas, o sutartyje esančios nuostatos.

Asmeninis darbo atlikimas

Vienas iš darbo santykių požymių yra asmeninis darbo atlikimas. Jame nustatyta, kad darbą darbuotojas turi atlikti asmeniškai. Kitaip nei civilinės teisės sutartyse, darbuotojas negali pavesti darbų atlikti trečiajam asmeniui.

Atlyginimas

Kitas darbo santykių požymis – darbo užmokestis. Darbas, atliktas darbdaviui, visada turi būti atlyginamas. Nuostatuose nustatyta, kad atlyginimas turi būti teisingas, atitinkantis darbuotojo darbo ir laiko indėlį į pavestas atlikti užduotis. Tačiau atlyginimas negali būti mažesnis už minimalų atlyginimą, taikomą konkrečiais metais, dirbant visą darbo dieną. Svarbu tai, kad darbuotojas negali atsisakyti atlyginimo.

Darbdavio rizika

Kadangi darbo santykiai susiję su darbo atlikimu darbdaviui ir jam vadovaujant, kyla specifinė rizika. Jį visiškai padengia darbdavys. Darbuotojas privalo dėti visas pastangas, kad darbą atliktų kruopščiai. Rizika gali būti ekonominė, asmeninė, socialinė ar techninė. Tai reiškia, kad darbdavys prisiima atsakomybę už įdarbinimo pasirinkimą, darbuotojams pavestas užduotis ir tai, ar, pavyzdžiui, įmonė naudoja tinkamas technologijas.

Darbo kruopštumas

Priešingai nei civilinės teisės sutartys, pavyzdžiui, konkrečios užduoties sutartis, kurioje rangovas atsiskaito už galutinį atlikto darbo (darbo) rezultatą, darbo santykiuose likęs darbuotojas neatsako už savo darbo rezultatus, o yra tik privalo dėti visas pastangas, kad atliktų jam pavestas užduotis. Vadinasi, darbuotojas nėra tiesiogiai atsakingas už galutinį savo darbo rezultatą.

Minėti požymiai įrodo, kad tarp darbdavio ir darbuotojo susiklostė darbo santykiai. Jeigu vis dėlto pasirašyta sutartis yra kita darbo forma (pavedimo sutartis ar konkretaus darbo sutartis), darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo teismą dėl darbo santykių nustatymo. Tokiu atveju darbdavys privalės sumokėti darbuotojui visas išmokas ir privilegijas, kylančias iš darbo sutarties.