Rangovo finansuojami mokymai – taisyklės

Paslauga.  T

Verslininkai, be darbuotojų įdarbinimo pagal darbo sutartis, renkasi ir kitas įdarbinimo formas. Vienas iš jų – įgaliojimo sutartis. Rangovams suteikiamos nemokamos išmokos apmokestinamos kitomis – kaip taisyklė – apmokestinimo formomis.

Rangovo finansuojami mokymai – kokios taisyklės?

Klausimus, susijusius su išmokų, susijusių su darbuotojų mokymu, apimtimi, reglamentuoja Darbo kodekso delegavimo pagrindu išduoto kvalifikacijos tobulinimo reglamento nuostatos. Todėl šios nuostatos tiesiogiai gali būti taikomos tik pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams. Vadovaujantis 2005 m. Civilinio kodekso 734 str., pavedimo sutartimi užsakymą priėmusi šalis įsipareigoja atlikti konkretų teisinį veiksmą pavedimo šaliai.

Pajamų šaltiniai, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, yra, be kita ko, pajamos, gautos iš darbo santykių, verslo santykių, kooperatinių darbo santykių, narystės žemės ūkio gamybos kooperatyve ar kitame žemės ūkio gamybos kooperatyve ir iš asmeniškai vykdomos veiklos, pvz., pagal pavedimo sutartį. Pajamomis iš darbo ir su jais susijusių santykių laikomos visos piniginės išmokos ir nepiniginės išmokos, ypač bazinis atlyginimas, užmokestis už viršvalandžius, įvairių rūšių priedai, apdovanojimai, ekvivalentai už nepanaudotas atostogas ir visos kitos sumos, neatsižvelgiant į tai, ar jų vertė buvo iš anksto nustatytos, taip pat darbuotojui mokamos piniginės išmokos ir kitų neatlygintinų išmokų ar iš dalies atlyginamų išmokų vertė.

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Darbdavio pagal atskirus nuostatus suteiktų išmokų už darbuotojo profesinės kvalifikacijos kėlimą ir bendrą išsilavinimą vertė buvo atleista nuo pajamų mokesčio 2 str. 21 sek. 1 GPMĮ 90 p. Ši lengvata netaikoma darbo užmokesčiui už mokymosi atostogų laiką ir už atleidimą iš darbo dienos iš dalies, darbuotojams, besimokantiems mokyklose arba keliantiems profesinę kvalifikaciją ne mokyklinėmis formomis.

„Atskiros nuostatos“, į kurias kalbama straipsnyje, yra 1993 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir darbo bei socialinės politikos ministrų reglamente „Dėl suaugusiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir bendrojo išsilavinimo principų ir sąlygų“ (Įstatymų leidinys). Nr. 103, 472 punktas) ). Taigi ji iš esmės apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytos atleidimo nuo mokesčio apimtį. Nuo mokesčio atleidžiamos tik darbdavio darbuotojui suteiktos išmokos, susijusios su mokymu suaugusiųjų mokyklose ir universitetuose, taip pat švietimu, mokymu ir tolesniu mokymu ne mokyklos formomis spalio 12 d. reglamente nustatytomis sąlygomis. , 1993 m.

Kaip matote, minėtoje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatoje tiesiogiai nurodyta, kad atleisti nuo mokesčių gali tik darbuotojai.

Mokymo išlaidų, skirtų bendrai pasirengti agento perduotai veiklai, finansavimas būtų papildoma paslaugų sutarties nauda tam sutarties gavėjui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aiškiai pasakytina, kad rangovo mokymo išlaidos turi būti pridedamos prie pajamų ir apmokestinamos kartu su gautu atlyginimu.

Taip pat reikėtų pridurti, kad pagal § 2 str. 1 punkto 29 punktą dėl ištarnauto laiko ir netekto darbingumo pensijų draudimo įmokų apskaičiavimo pagrindo nustatymo detaliųjų išmokų, kurias pagal atskiras nuostatas darbdavys skyrė darbuotojo profesinei kvalifikacijai ir bendrajam išsilavinimui kelti, vertės 29 p. išskyrus darbo užmokestį, gautą už mokymosi atostogų laiką ir už atleidimą nuo dalies darbo dienos, neįtraukiamas į ZUS įmokų apskaičiavimo pagrindą. Kaip matote, numatyta lengvata taikoma tik darbuotojams, todėl rangovo mokymo išlaidų finansavimas taip pat bus apmokestinamas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad išlaidos, patirtos finansuojant rangovo mokymus, paprastai turi būti pridedamos prie darbuotojo apmokestinamųjų ir įmokų pajamų. Šiuo atveju nei rangovo išsilavinimo forma (mokyklinė, nemokyklinė), nei tai, ar mokymas vyksta pagal direktoriaus siuntimą, ar be tokio siuntimo. Mokesčių ir įmokų taisyklės kai kurias išlaidas, susijusias su mokslu, atleidžia nuo naštos, tačiau šios lengvatos taikomos tik darbuotojams.

Taisyklės išimtis

Tačiau kai kuriose situacijose pajamų iš rangovo, gaunančio neatlygintiną išmoką, tai yra nemokami mokymai, išvis neatsiras. Pagal Konstitucinio Tribunolo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą (bylos numeris K 7/13), nemokamos išmokos yra tik individualiai nustatytos vertės turtinis prieaugis, kurį gauna darbuotojas. Tik tada darbuotojas gauna apmokestinamąsias pajamas. Tribunolo nuomone, tai, ar darbuotojas uždirbo pajamų, priklauso nuo to, ar jis visiškai savanoriškai pasinaudojo darbdavio pasiūlyta lengvata ir ar tai buvo jo interesas; jei nebūtų išmokų iš darbdavio, darbuotojas turėtų pats patirti išlaidas.

Todėl Tarnautojų teismas nustatė, kad darbuotojo pajamos gali būti tik išmokos, kurios:

  • buvo sutikti darbuotojo sutikimu (jomis pasinaudojo visiškai savo noru);

  • buvo patenkinti jo interesais (o ne darbdavio interesais) ir

  • suteikė jam pranašumą padidindamas turtą arba išvengdamas išlaidų, kurias jis turėtų patirti, ir ši nauda yra išmatuojama ir priskiriama konkrečiam darbuotojui (paprastai ne visiems).

Tiesa, minėtas sprendimas buvo susijęs su darbuotojų gautomis pajamomis, tačiau pagal analogiją jis taikomas ir rangovų uždirbtoms pajamoms. Taigi, jeigu rangovo finansuojami mokymai buvo glaudžiai susiję su užsakymo vykdymu ir atitiko perkančiosios organizacijos interesus, tai rangovui pajamų neturės.

1 pavyzdys.

Rangovas buvo išsiųstas į kompiuterių programų aptarnavimo kursus, skirtus tam tikroje įmonėje naudojamai technologinei linijai eksploatuoti. Esant tokiai situacijai, rangovas negaus pajamų.

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Mokymo išlaidos kaip išlaidos

Pagal bendrą taisyklę mokestinėmis išlaidomis gali būti tik tos išlaidos, kurios turi įtakos pajamų gavimui arba pajamų šaltinio išsaugojimui ar apsaugai. Be to, išlaidos negali būti įtrauktos į sąnaudų, kurių negalima priskirti prie mokesčių atskaitomų sąnaudų, katalogą.

Išlaidos rangovų mokymams nebuvo įtrauktos į neigiamą išlaidų, nepripažintų atskaitomomis išlaidomis, katalogą. Tai reiškia, kad kvalifikuojant atitinkamas išlaidas prie mokesčių atskaitomų išlaidų, reikėtų vadovautis patirtų išlaidų racionalumo kriterijumi.

Be jokios abejonės, išlaidas rangovo profesinei kvalifikacijai kelti užsakovas patiria siekdamas pajamų. Žinoma, sunku nustatyti, kiek kliento mokymai prisidėjo prie konkrečių pajamų siekimo ir ar konkreti įmonė gali įrodyti padidėjusias pajamas, tačiau klientas turėtų įrodyti, kad mokymai palengvina įmonės veiklą, daro įtaką kokybei ir paslaugų apimtis, taigi ir įmonės konkurencingumas.

Todėl, mūsų nuomone, kliento mokymui patirtos išlaidos gali būti įtrauktos į atskaitomus mokesčius, nes verslininkams bus nesunku įrodyti savo ryšį su gautomis pajamomis.