Valios pareiškimo padarinių panaikinimas – kokiose situacijose tai įmanoma?

Paslauga.  T

Pasitaiko, kad žmogus ne visai sąmoningai priima sprendimą, kuris gali pasirodyti prieštaraujantis jo interesams. Dažnai tai gali būti pražūtinga – sukelti finansinių, asmeninių ir šeimos problemų. Netinkami veiksmai gali būti dėl to, kad vienas asmuo pasinaudoja kito nežinojimu arba tyčia jį suklaidina. Tai taip pat gali būti grasinimo pasekmė, kai asmuo įvykdo savo reikalavimus bijodamas savo ar savo artimųjų saugumo. Laimei, įstatymų leidėjas tokių nukentėjusių asmenų nepaliko savarankiškai – į teisinę apyvartą įvedė instituciją, leidžiančią „atsiimti“ savo neteisingą sprendimą, vadinamąją. valios pareiškimo padarinių panaikinimo.

Valios pareiškimo pasekmių panaikinimas yra įmanomas 2005 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 88 str. Reikėtų prisiminti, kad valios pareiškimo pateikimo būsenoje, kuri užkerta kelią sąmoningam ar laisvo sprendimo priėmimui (DK 82 str.) arba dėl tariamo veiksmo (DK 83 str. ), jis visiškai negalioja. Tai reiškia, kad jis negalioja jau jo pateikimo metu ir todėl neturi teisinių pasekmių. Tačiau yra veiksmų, kurie, norint būti pripažinti negaliojančiais, reikalauja savotiško „sprendimo atšaukimo“. Taip yra tada, kai valios pareiškimas padaromas suklydus (DK 84 str.), apgaule (DK 86 str.) ir grasinimais (DK 87 str.). Tai yra vadinamasis santykinis invalidumas.

Kokia veikla yra santykinė niekinė?

Vadovaujantis 2008 m. Civilinio kodekso 84, 86 ir 87 straipsniais, valios pareiškimui, padarytam suklydus, apgaule (tai yra kvalifikuota suklydimo forma) ir grasinimams, taikoma santykinio niekinio sankcija. Šį negaliojimą sudaro galimybė atšaukti (perkelti) valios pareiškimą, padarytą veikiant vienai iš aptartų aplinkybių. Todėl Civilinis kodeksas suteikia nukentėjusiai šaliai teisę išvengti savo valios pareiškimo, padaryto veikiant trečiajam asmeniui, teisinių pasekmių.

Priešingai nei absoliutus negaliojimas, apie kurį gali pranešti visi suinteresuoti asmenys, remtis santykiniu negaliojimu gali tik teisę turintis asmuo, t. y. asmuo, pareiškęs valią. Be to, skirtingai nei absoliutaus negaliojimo atveju, santykinis negaliojimas teismo nelaikomas ex officio – turi būti pateiktas atitinkamas pareiškimas.

Valios pareiškimo, padaryto suklydus, apgaule ar grasinant, padarinių panaikinimas daro negaliojančiu visą teisės aktą, kuriame buvo ir ydinga deklaracija.

Iki kokio termino reikia pateikti prašymą atšaukti ketinimų pareiškimą?

Tokiais atvejais terminas yra gana ribotas, todėl teisę turintis asmuo neturėtų delsti pateikti prašymą atšaukti valios pareiškimą. Teisė išvengti sprendimo, priimto dėl klaidos, gudrybės ar grasinimo, buvo apribota tik vieneriems metams. Jis yra griežtas, o tai reiškia, kad pasibaigus jo galiojimo laikui, teisė jį atšaukti nustos galioti. Be to, šis laikotarpis negali būti pratęstas ar sutrumpintas jokiu teisės aktu. Vadovaujantis 2008 m. Civilinio kodekso 61 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas apie netinkamo valios pareiškimo padarinių išvengimą laikomas pateiktu, kai adresatą pasiekia tokiu būdu, kad būtų galima perskaityti turinį. Jeigu pareiškimas padarytas suklydus ar apgaule, terminas išvengti valios pareiškimo teisinių padarinių prasideda tada, kai tai nustatoma arba racionalus asmuo suvoktų, kad veikė suklydęs. Pagal teismų praktiką ieškinio senaties termino pradžią lemiančiu teisiniu įvykiu gali būti laikomas tik sužinojimas apie klaidą, o ne galimybė tokių žinių įgyti.

Kita vertus, iškilus grėsmei, terminas išvengti ketinimų pareiškimo teisinių pasekmių pradedamas skaičiuoti pasibaigus baimės būsenai. Taip atsitinka, kai grasinimo įvykdymas tampa nebetikėtinas arba kai grasinimas įvykdomas.

Kam turėtų būti adresuojamas pareiškimas apie sprendimo pasekmių išvengimą?

Pareiškimo apie valios pareiškimo, padaryto suklydus, apgaule ar grasinus, padarinių vengimą adresatas yra asmuo, su kuriuo susiję klaidingo pareiškimo teisiniai padariniai. Sutarčių atveju tai visada bus kita sutarties šalis, o vienašalių veiksmų atveju adresatas bus asmuo, kuriam buvo adresuota pirminė valios deklaracija.

Tačiau pažymėtina, kad yra ir tokių sutarčių, kuriose suinteresuotos šalys yra ne tik kita sutarties šalis – yra, be kita ko, susitarimai, kuriais viena iš šalių įsipareigoja atlikti įvykdymą trečiajam asmeniui. Esant tokiai situacijai, pareiškimas dėl deklaracijos teisinių padarinių išvengimo turi būti pateiktas kitai sutarties šaliai ir trečiajam asmeniui. O jeigu priimtas sprendimas neturėjo tiesioginio adresato, pareiškimas dėl teisinių padarinių išvengimo turėtų būti pateiktas asmeniui, suinteresuotam deklaracijos trūkumais veiksmingumu. Adresatas ne visada bus asmuo, kuriam buvo pateikta deklaracija dėl trūkumų. Adresatas gali būti trečioji šalis, prisiėmusi asmens, kuriam buvo pateikta deklaracija, teises ir pareigas. Tai gali būti to asmens teisių perėmėjas arba asmuo, kuris įgijo reikalavimą dėl perleidimo.

Kaip pateikti deklaraciją dėl valios pareiškimo padarinių išvengimo?

Suteikimas str. Civilinio kodekso 88 straipsnis detaliai nereglamentuoja deklaracijos dėl vengimo išvengti deklaracijos padarinių pateikimo proceso. Todėl jis turėtų būti skaitomas taip, kaip įstatymų leidėjas paliko laisvę jį suformuluoti. Vienintelis reikalavimas, keliamas aptariamoje nuostatoje, yra įpareigojimas saugoti rašytinę formą – ji buvo rezervuota tik kaip ad probationem forma.

Tai, kas išdėstyta pirmiau, reiškia, kad bet koks suinteresuotosios šalies ketinimų pareiškimas, jeigu jis pateikiamas raštu, yra aiškiai išreikštas, turėtų būti laikomas pakankamu. Cituojant Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 13 d. nuosprendį (bylos Nr.: II CSK 239/09):
„Deklarantas neprivalo vartoti konkrečių žodžių ir formulių, gali vartoti frazę „Aš atsisakau“ arba kitaip išreikšti valią išvengti deklaracijos padarinių“.
Taigi aptariamos teisės įgyvendinimas vyksta pateikiant kitai šaliai naują valios pareiškimą, aiškiai ir tvirtai nurodantį siekį išvengti netinkamo valios pareiškimo teisinių pasekmių.

Svarbu tai, kad pareiškimas dėl panaikinimo įsigalioja, kai tik pasiekia adresatą, ir jo veiksmingumui teismo patvirtinimo nereikia. Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendime (bylos nuoroda: I PK 311/13) nedviprasmiškai nurodė, kad:
„Galimas teismo sprendimas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, o jo dalykas šiame kontekste dažniausiai yra teisės akto pripažinimo negaliojančiu dėl valios pareiškimo padarinių išvengimo ir egzistavimo ar egzistavimo nustatymo teisės ar teisinio santykio nebuvimas. Dėl suklydimo, apgaulės ar grasinimų padaryto valios pareiškimo teisinių pasekmių pateikimo įgaliotu pareiškimu pasekmė yra absoliutus sugedusio teisės akto negaliojimas, kuris nebegali būti patvirtintas“.

Pabrėžtina, kad ieškinyje gali būti pateikta ir deklaracija apie klaidos ar apgaulės teisinių pasekmių išvengimą. Tačiau atmintina, kad tokio pareiškimo pateikimas procesiniame dokumente sukelia teisines pasekmes tik procesinio dokumento įteikimo kitai proceso šaliai metu, o ne pareiškimo pateikimo teismui metu. Teisę turinčio asmens teisių perėmėjas (pvz., įpėdinis) taip pat gali išvengti valios pareiškimo, padaryto suklydus, apgaule ar grasinus, teisinių padarinių.

Kada neįmanoma išvengti valios pareiškimo padarinių?

Kaip minėta, asmuo, turintis teisę išvengti valios pareiškimo padarinių, po vienerių metų negali įgyvendinti savo teisių. Tačiau, skirtingai nei senaties terminas, numatytas 2007 m. Civilinio kodekso 117 str. 2 d., teisę turintis asmuo negali šios teisės atsisakyti. Tačiau draudimas atsisakyti teisės išvengti pareiškimo, padaryto suklydus, apgaulę ar grasinus, padarinių neatmeta galimybės, kad teisę turintis asmuo gali veiksmingai įsipareigoti nepasinaudoti savo teise ateityje.

Be to, 2 str. CK 88 straipsnis nenumato galimybės išvengti tik kai kurių deklaravimo pasekmių, o likusias išsaugoti. Tokios galimybės nėra, net jei klaida, apgaulė ar grasinimas būtų susiję tik su kai kuriais teisės akto turinio elementais. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nenumatė dalinio valios pareiškimo negaliojimo.

Pradėkite nemokamą 30 dienų bandomąjį laikotarpį be jokių apribojimų!

Valios pareiškimo padarinių panaikinimas – santrauka

Valios pareiškimo pasekmių išvengimas, jei sprendimas priimtas dėl klaidos, apgaulės ar grasinimų, galimas, jeigu apie tai laiku pranešama adresatui apie tam tikrą veiksmą. Pateikus pareiškimą apie atšaukimą, ketinimų pareiškimas, padarytas suklydus, apgaule ar grasinus, yra visiškai negaliojantis. Tai reiškia, kad atliktas veiksmas jo atlikimo metu yra neprivalomas ir nesukelia jokių teisinių padarinių. Vien deklaracijos pateikimas neturi jokių formalių sąlygų, išskyrus tai, kad ji turi būti pateikta raštu. Kita vertus, turinys gali būti sudarytas savavališkai taip, kad jame tik nedviprasmiškai ir tvirtai išreiškiamas ketinimas išvengti klaidingo valios pareiškimo teisinių pasekmių.